Lietuvių kalbos sinonimų žodynas. 2014.
ištrėkti — ištrė̃kti, ìštrekia, ìštrėkė tr. 1. išgadinti, padaryti netinkamą: Turėjom daug senyvių andarokų, bet ìštrėkėm Kb. Nūnai vaikai ìštrėkė daržą Vs. | refl.: Kad būt karvė neišsitrė̃kus (neišsimetus)! Lp. Išsitrėkė (pragaišo) daug iš jų (vyrų),… … Dictionary of the Lithuanian Language
aptrėkti — aptrė̃kti, àptrekia, àptrėkė tr. 1. K.Būg, FrnW, KŽ aprieti: Šuva pasiutęs visas kiaules aptrėks, t. y. sugadins, apries J. Padlos (šunys) pagenda, paskui àptrekia gyvulius Lp. 2. Db apteršti. | refl. tr.: Apsitrėksì kurpaites [purvyne] Lp. ║ … Dictionary of the Lithuanian Language
ištrėkimas — ištrėkìmas sm. (2); BzB290 → ištrėkti 2: Tada buvo nekurie, kurie papyko ir bylojo: kam tas (išbraukta prapuolimas) ištrėkimas (paraštėje) BBMr14,4. trėkimas; ištrėkimas; nutrėkimas … Dictionary of the Lithuanian Language
nutrėkti — nutrė̃kti, nùtrekia, nùtrėkė tr. 1. sunaikinti, niekais paleisti: Vėjai obuolius nùtrėkė, t. y. ne čėsu nukratė J. Kiek tu čėso nùtrėkei, kiek tu balanų išderkei! Db. | refl.: Jauno paršo jeknos, plaučiai tai tep ir nùstrekia Dg. Baisu! Ir… … Dictionary of the Lithuanian Language
patrėkti — patrė̃kti, pàtrekia, pàtrėkė tr. niekais nuleisti: Pàtrėkei paršą, t. y. neišpenėtą ne laike papjovei J. | prk.: Jo garbė nepatrėkta, alba nepakrutinta, pasiliktų MT98. ║ Mrk išnaikinti: Žmonis patrė̃ks [kariaudami], daugiau nieko! Lp. trėkti; … Dictionary of the Lithuanian Language
sutrėkti — sutrė̃kti, sùtrekia, sùtrėkė 1. tr. DŽ, NdŽ padaryti netinkamą, sugadinti: Sùtrėkė drabužį betaisydamas DŽ1. Ne tiek valgo, kiek sùtrekia, – kap paršas Pv. Sùtrėkė šitiek medžio ir gerų namų nepastatė! Lp. Nieko nepadarei, tik medžiagą… … Dictionary of the Lithuanian Language
trėkti — trė̃kti, trẽkia, ė DŽ, OGLI204, FrnW, KŽ, DrskŽ 1. tr. JI95, Vs gadinti, dergti: Kam trėksi tokį gyvuolį ne laiku pjaudamas, t. y. liesą avį vidurvasarį J. Netrėk tep duonos – daugiau neturėsi Lp. Kiaulės ėdalą tik trẽkia Mrs. Šitep gėryba… … Dictionary of the Lithuanian Language
užtrėkti — užtrė̃kti, ùžtrekia, ùžtrėkė tr. 1. Ser, KŽ sugadinti, uždergti: Pirm sėjos grūdų įdėk į daigą, bandydamas, ar dygs, kad neužtrė̃ktum žemės, jei nedygs JI284. Tokia sėkla tik lauką užtrėksì Mrs. Ùžtrėkė rugius, pasnigo anksti, būt nor arkliai … Dictionary of the Lithuanian Language
